Ir vėl kelionėje,
Paglostęs giesmę.

Šalie, kur tu esi?
Kur Urkisa, vienas iš tavo miestų?

O! Gera nepavargt senam
Ir nemanyti apie pragarą ir dangų.
Kumabrio  ieškau.
Vakar, šiandien ir...
Norėčiau, kad kelionė nesibaigtų.

Vai, nemanau,
Kad ežeras šis — būtent tas,
Kurį poezija nuo amžių žino,
Tačiau įsiminiau ir aš:

O Šaltajame Ežere
Didžiulė Uola gulėjo —
Trys mylios ilgumo, pusantros platumo
Ir pusmylis geras per apačią.

Nežinau, kada šitaip dar plakė širdis,
Bet žinau:
Su Uola susikergė Kumarbis
Ir paliko sėklą Uoloj...

O! Gera nepavargt kelionėje senam,
Ir nemanyti apie pragarą ir dangų.
Giedu giesmę, šimtmečiais giedotą,
Bet daugtaškių joj nerandu.
Yra va šitaip, kaip yra.

Galbūt šis ežeras ne tas.
Gal ir Uola ne ta.
Bet gerklėje saldu,
Išgirdus Žodyje:
Kumarbį, visų dievų tėvą, aš giedu.  

O aš ieškoti jo nepavargstu.