Tris skiautes susiuvo į vieną žaliuojantį lopą,
Kaip sopantį kelį pridengs, kad nė neįtartum
Gėlelės išblyškusios, nedidelės ir tylios.
 
Saugus šiltas būstas – tik voras sūpuojasi –
Pilvelio kryželis – lyg raktui ertmė įsiterpti.
Neleis paragauti tiktai šiurpulys ant odos.
 
Palaukėms suvirpus, išėjo lietus pasivaikščioti,
Iš tos pagarbos nusiėmęs kepurę nusilenkė –
Ir vargšas – išpylė, taip pat mandagiai pabarbendamas.
 
Niekaip nesusemsi, kai jau susigėrė į kelkraštį.
Nekukliai nugelto slėptoji – vikšrams bus žibintas...
Tik šypsosi, šypsosi, linksi ir linksi, bet kaip išsigandusi
 
Vis auga viršūne į kairę – dažnai žvelgdama pro tarpelį,
Nuraudo tyli, nukapsėjo –  –  –
                                                      tik tvinksnis.