abipus upės
tavame krante
stipresnė
srovė
manajame
migla
dūmai
priekaištais
trankyto medžio
žievė
lupas
žaizda
meilumai
nuo krūmais
tamsėjančio kranto
dyglių
tikėjausi
bet
neįgėlė
tik lūpas
erškėtrožės
lapeliu
srove priplak
manam
smėly
aš tai gelbėčiau
bet ką
aš galiu
naudokitės
manom
rankom
atlygis
toks
smegenų masažu
po to mes
trumpam
apankam