Smėlėtoje pakrantėje vėžlys gyveno
Ilgas dienas jis leido ten nuo seno.
Rytais dažnai skaičiuodavo stiebus laivų
Į tolį išplaukiančių ieškoti namų.

Per dieną džiaugdavosi saule,
Kuri nepanaši į šviečiančią apgaulę.
Bet švelniai glosto spinduliais,
Tokiais šiltais, tokiais gražiais.

O vakarui atėjus laukdavo vaikų
Džiaugsmingai vėjy genančius tuntus spalvotų aitvarų.
Užgesus naktį saulei matydavo ilgai
Kaip ryškiai jūroj spingsi paklydę švyturiai.