Draugui

Iškeliavai atgal į savo žvaigždę,
O mes nustebome: „Mielasis, kaip gi taip?“
Ir nors tava trumpa kelionė baigės,
Daug meilės širdyse mūs palikai.

Toks artimas ir toks be galo savas,
Nes siela tavo švietė atvira.
Tad kur, brolau, bebūtum nukeliavęs,
Ten mūsų meilė lai pasieks tave.
Laimužė