.


Išslydus iš sario ar tunikos vasara
Graži kaip svaja apie Atiką, antikos
Žydrį. Taìsa, tu spindintis lašas tinkle
Prieš dangų ir auksą,
Ir lotoso žydi rasa.

Ugningų spalvų buvo – vyno aguonos
Rugiagėlės vėjo – o ryškino lūpas šarma.
Dažai tie sutemo nakty,
Bet žaizda liejos aušros raudonos.
Rinkaisi, ir stingo žaroj po šerkšnu lyguma.

Žalio aukso taurėj, neskaidriam vyne lotofagų
Skęsta snaigės, įskyla taurė, ir briauna
Brėžia aiženos odą. Švelnumas, o šalčio įgavo
Nepriglobtos krūtys, nustebus kakta,
O burna kruvina.




                        *
       Ne apie vampyrus daina, –
       ginasi pameistrys, –
       Nesuvedžiojau vaidilutės.