Išmylavę šiltai tėviškėlės laukus
Gervės tols, pasiliks tik jų klyksmas lakus.

Tik trumpam —  taip giliai skaudžią stygą palies,
Pasijusi staiga lyg netektum dalies

To savęs, kurs išskrido su gervių pulku
Ir pakvips tuštuma rudeniniu rūku,

O Saulužė klevus nubučiuos nekaltai,
Jie ugnim sužibės, sužėrės. Ar matai?

Virš ugninių miškų Vaivos juosta daili,
Tavo meilę primins, net jei būsi toli.