pritaškiuoju iš ryto nenoriu o lieka
vis po tašką prie sienos grindų ir lubų
neskaičiuoju kiek kartų klaupiuosi per dieną
už kažkokį kažką aš kažkam tebesu
juos dedu ant veidų nepraustų piligrimų
iš lentų ir taškų gražų karstą tveriu
kartais taškas už tą kuris ką tik užgimęs
kartais rašosi kai amžinam marinu
tik seniai nešvarus pritaškuotas palovys
lango rėmas lyg musių ženklų tvarinys
sako nėra spalvų kada baigiasi kovos
Ir prie slenksčio betaškė tyla pasitiks