Nerimo paukštis
Jei mano nerimas, kaip pašto paukštis
Sparnus turėtų – skrist galėtų,
Juodoj nakty pro tavo tamsų langą
Kaip tu laikais baukščiai žiūrėtų.
Ant pilko sparno tavo sapną trapų
Per naktį suptų, tyliai guostų
Ir ryto saulės paprašytų
Rausvai nuspalvint tavo skruostus.
Išbalę lūpos šnabžda maldą –
Globot tave, kai skriria mylios.
Jei negaliu nuskrisk kaip pauštis
Apsaugot tuos, kuriuos taip myliu.