Ateina metas
kai jau norisi tylos
lyg geltonų ražienų
tilstančio rugpjūčio
prisilietimo
prie vilties mažos
kad dar atgimsiu
kad daug kartų būsiu
kai širdis slegia
dulkės nevilties
voratinkliai aptraukia
meilės pilį
sutryptą ugnį
pakeliu aukštai
kad pamatytų tie
kurie dar myli
tyloj išgirsi tiesą ir save
tyloj atrasi savo kelią
dangus padės
jeigu klausysies jo
tada pajusi savyje
jo galią...