Gyveną rozų Adutišky, prie Belarusijąs sienąs, tąkia merga, dzvyliktokie abiturijantie.
Ana buvą bais graži, visi miestelią bernai varviną un jų saily.
Miestelią diskanuos ana buvą visų girtų bernų pagrindinys kabinimą abjiektas.
Tai sumislyją rozų šito merga, kų ana yr bais ypatinga.
Nežinia kuom ana sau atrodė ypatinga, ale išmandrėją merga, kitus visus ažu šūdų skaitie.
Sumislyją merga, kad jeigu jau ana tokia bais ypatinga, tai jų turi bernai aprūpint.
Nupirkt jai visokių parėdnių, ryzų, paspuošt visokių blizguncių zarzulių, lenciūgų da kitokių mandrų daiktų.
I vežiot jų turi kai ponių, ba tokiai mandrai mergai peškom pakumpėm spaciruot – ne fasonas.
Tai i vežioją mergų bernai.
Vienas jų diskatekąj buciavą kumpi, tai paskui vežioją po Adutiškį surūdijusiu untru Golfu.
Ale paskui tokiai prašmatnai mergai sanas Golfas jau pradėją neuntikt.
Tai paskui ana jau buciavąs pakumpėsu su kitu bernu, par katarų buvą BMW.
Blizgunti buvą mašina, nesurūdijus, tai ažtai ana su juo i buciavąs.
Visas Adutiškys juokės iš tąkios pąnios, ė tai gi kas, svarbu vežioja i dą nuperka kadu kokį ryzų.
I do vienų rozų tas bernas jai net parfiumus buvą nupirkys iš kąkios tai bobąs Švincionisu.
Pasakė mergai kų ariginalas iš firminės parduotuvės, tai to jau suvisu nežinoją kaip mandrintis.
Ale vis tiek merga ko tai buvą nedavolna i šituo bernu.
Būdavą, vakarais slapciom nuo berną sėdi interneti, bernų iešką.
Išranki merga buvą, su bet kuo neprasdėdavą.
Jeigu bernas anketąj neunsdėjys savą mašinąs nuotraukąs, tai ana su tuo bernu net nesusrašinėdavą.
Abydna pasdarė mergai – nėr Adutišky gerų bernų su prašmatniom mašinąm.
Net Švincionisu tokių nier, kokių jai raikia.
Verkdavą merga naktim iš abydąs, kramtydavą paduškų iš zlasties, kų niekas jos nevertina tąkios mandros.
Mislyją – graiciau baigtųs to dzvylikta klasė, unstocia kur mokytis, išvažiuocia Vilniun, va ti tai jau bernai šniūrais begias paskui tokių princesy.
Nu i baigė merga mąkyklų, unstoją Vilniun mokycies.
Vilniuj tai jau mergai atsivėrė iš kartą placiąs perspektyvąs da nearti dirvonai.
Nuveją ana kluban pacių pirmų dienų, daboja – prie klubą kąkių prašmatnų mašinų pristatyta!
Lexusai, Bemvai, Mersai, i nesurūdijusiąs, visąs gražiąs, blizga.
Merga net myžtelėją triusikuosan iš to dziaugsmą, kad cia tokiąs prabangiąs mašinąs i toki mudri bernai.
Nedaug myžtelėją, tik biškiukų.
Klubi jų grait bernai unvertiną, kad ana bais graži i vyniojas kai vijoklis.
Tai prie vieną berną merga pasišmėsaluoja, tai prie kitą.
Ė tai kaip gi merga nesišmėsaluos, kai bernai apsvilky ryzais ne iš turgaus, ė firminiais iš parduotuvių, i kąkteilius pirkdami cantų neskaiciuoja.
Buvą i prastų bernų, katarie apsvilky turgavais ryzais, ale ana un tokius nedaboją.
Nusdaboją ana tokį bernų plikai skustu galvu i banditą mordu.
Ba anas bais daug kąkteilių jai statie da cigaratus brungius kūryją i jai davė.
Pradziąj bernų prajuokiną mergos keista ūturka Adutiškią tarmi, ale paskui anys grait radą bendrų kalbų.
Namo ana važiavą su jo brungiu nuliovu visureigiu.
Ne par savi universitetą barakan, ė par šitų mudrų bernų, prastižiniuosna apartamentuosna naujam nami.
Nu i paskui gavąs taip, kad anas mergų apvilką visų nuo galvos iki kojų prašmatnom parėdniąm.
Visokių zarzulių blizguncių nupirką, su brilijantais, aina merga ūlyciu, tai net iš tolą žieri.
Atvažiuodavą ana par tievus Adutiškin do mandresnie nei buvą.
Rudeny nei bulbų kasė, nei lapų grėbė.
Ė kap gi ana bulbas kas, kai par jų suknia su žinąmąs firmąs etiketi da tupliai un aukštų kulnų ažu pinkius šimtus.
Motina raudoją, tievas norėją bizūną duot, ale kų gi tu tokiai mergai padarysi, kad jau ana tokia bais graži da prašmatna.
Atvažiavą vienų rozų merga Adutiškin jau žiemų, po visų bulbakasių.
Nutarė kų raikia pasrodyt visiem savą naujų šubų iš tikrą kailią.
Ė gražumas kąkis tos šubąs, juoda visa, blizgunti, ilgą plauką, ilga visa, lig pat žemei.
Nu i aina merga pinktadieną vakari Adutiškią gatvi šokiuosna.
Jau buvą netoli diskaną, jau buvy klasiokai iš tolą visi matie jų da jos šubų, ale tik iš kiemą išlėkė du šunes.
Šunes tie tąkių prasgierusių žmąnių, saniai tie šunes palaidi lakstė, niekas jų nedaboją, nigdi nerišdavą prie linciūgą.
Nu i pamatė anys tų mergos naujų šubų.
Tai kai prilėky unskabiną anys duntim vienas iš vienos pusės iš kitos, kai davė tūsyt!
Merga ažbliovė, kų cia bais brungi šuba, ale šunes jos neklausą suvisu.
Vienas iš vienos pusės, kitas iš kitos pusės duntim unskabiny tataruja i piktai urscia.
Razplėšė šunes tų jos šubų, mergų pasgriovė, šubų raztūsė vienas vienon pusėn, kitas kiton.
Vienas šuva pusį šubąs cia vietąj dabaigie, liką tik skutai.
Ė kitas šuva kitų pusį šubąs paskui tysė gatvi par visų Adutiškį, nutysė net prie Belarusijąs pasieną i ti dabaigie.
Merga kai bliovė, kai šunes jos šubų raztūsė, ė visiem prie diskaną susrinkusiem tik juokas.
Pasiutą merga, paskėlus šoką paskui šunį, norėją jam iš duntų šubos skutus atimt.
Ale kur ana pavis šunį su tupliais un kablų.
Kad anys i brungūs, ale bėgt anys jai nepamačyją, kap tik gavąs viskas atvirkšciai.
Kap lūžą mergai jos to brungaus tuplią kablas, tai grūdąs merga visa snukiu un asfaltą.
Kaktų prasiskėlė, iš nosies kraujas kad paspylė, baisu un mergų dabot.
Paskėle visa kraujais apsbuzojus, kai kočielu primušta.
Jau iš sarmatąs merga nežiną kur i dietis, tai visa kraujuota, apsisnarglėjus i apsverkus apsisuką i mislyją ait namo.
Ale pamiršą merga iš tos sarmatąs, kad jai vieną tuplią kablas nulūžys.
Tai aidama kap kryptelėją koju, kai davės purvynan aukštielnyka.
Kad i žiemos pradzia, pasnigy, ale do nešalta, purvynas nesušalys kalvaratinien.
Tai išmozoją merga visų savą brungių suknių, katarų jai tas plikas bernas banditsku snukiu nupirką.
Tąkia visa merga i parają namo – priekys kruvinas da apsnarglėtas, ė nugara visa purvyni išmozota.
Do ilgai šunes da katies tūsė po Adutiškį šubos skutus.
Po porai savacių merga vė atvažiavą Adutiškin un tievus.
Daboja žmones – kasa merga kiemi sniegų su lopetu, i malkas nešioja.
I apsvilkus kokiu tai prastu momos fufaiku, katrų moma prie darbų velkas.
I paskui miestely matė jų vaikšciojancių paprastu turgavu kurtki.
Vilniuj merga jau nestrynė pakumpiais su prašmatnais bernais, ė mokies.
Paskui, žmones kalba, susradą ana kokį tai prastų bernų, studenciokų, ištekieją, vaikus ūgena.
Va i baigies mergos visi prašmatnumai.