Griuvėsiai

Ieškau kažko, kas sutraukytų tylą
Kaip voro tinklą virš šakelių žalių.
Bet veltui — šmėkla veidrodyje neprabyla,
Net savo atvaizdo prakalbint negaliu.

Plonas pjaunantis siūlas nutrūko,
Kaip nutrūksta pabėgusi mintis.
Negaliu išeit iš blokojuončio rūko,
Liksiu jame kaip užmojai pasmerkti.

Ieškau kažko, kas išsklaidytų debesis,
Bet tiek ieškojus nieko nerandu.
Man mano išblyškusi siela vaidenasi,
Išvagota įvairaus amžiaus randų.

Žinau, kad nieko nesurasiu
Ir niekad išsilaisvint negalėsiu.
Atvaizdas nežvelgia drąsiai,
Jo akyse — mano griuvėsiai.
Soledada