esu anglis iš
pirmykščio ugniakuro
o kartais šimtas drugių
kvėpuojančių vėju
rugiuose ties bedugne

ar tampu žuvimi
raižančia smėlyje
haiku prie pasenusio sodo
kurio pakraštyje laukinė obelis
sapnuoja pavasarį

tokiomis naktimis
upelio dugne akmenys
ošia lyg jūra

esu vadinasi manęs nėra tik pėdsakai arimuos
pasikartojimai kurie ramina