Aistra liepsnoja rožių švelnios pynės,
Nors viskas dega rudenio ugny –
Gaisruos pravirkus rožė prie krūtinės
Ir mes alsuojančiam žiedais name vieni,

Lyg paukščiai  dideliam  skaudžiam narvely –
Ištrūkt negalim iš liepsnų rudens –
Tu išbarstyk beginklę sielos dalį,
Lyg rožių žiedlapius rausvus... Ridens

Juos vėjai, vėjai rudenio prieš vakarą –
Išeisim paklausyt baltų aidų,
Kaip šaukia žemės širdį, lietų pakeria –
Jau  rožės žiede saulės nerandu...