Pasiskolinsiu
tavo dieną,
tavo rytą,
į ežerą įsuptą,
tavo balsą,
per sodą brendantį,
baltu debesiu
pas mane atplaukusį.
Pasiskolinsiu
tavo šypseną,
kad ir šykščią,
bet man tik skirtą.
Pasiskolinsiu
vieną žodį,
dėl kurio
šimtą kartų numirčiau.
Tu paklausi manęs —
ar verta?
Pasiskolinus
teks sugrąžinti.
Teisingiau būtų
gyventi
ir viens kito
mums nepažinti...

/2013-05-28/