Pro žalią šaką obelų,
Pro tamsią eglės skarą
Grožiuos mėnulio sidabru...
Visi kartu taip dera.

Akimirka tokia trumpa,
Kažkas ją, rodos, siuntė...
Ne vakaras, o dovana,
Nors ji tiktai sekundė.

Užteks ir tiek, daugiau nereikia,
Laimė kalnais nevaikšto,
Bet ji didės, jei su draugais
Pasidalint negaišiu.

Tik nežinau kaip gi dalintis,
Juk neįdėt į laišką,
Gal vėl eilėraštį supinti,
Mintis sparnais paleisti?