Mielasis mano, paklausyk
Kaip gervės klykauja palaukėj.
Ar tu ir vėl kaip pirmąsyk
Manęs susižavėjęs lauki?

Už devynių šaltų kalnų
Radau aš savo Paukščių Taką
Ir pas tave vėl ateinu...
Atiteku, kaip upė teka.

Kaip ir kas metai vėl regi,
Subrendo jau rugiai išplaukę,
O mes nuogi, visai nuogi,
Jų prieglobsty aušros sulaukiam.

Ir skamba žydruma juoku,
Nurausta kvepianti avietė,
Man taip nežemiškai jauku,
Nes tavo meilė mane kvietė.