Krištolinė taurė sudužo.
Šukės nuklojo šaltas grindis.
Suspurdo širdis susigūžus
Kaip troškimai, per amžius bendri.

Iš įpjautos vietos ištryško kraujas
Kaip šaltinis iš gyvybės versmės.
Šis pastovumas ne pirmas, ne naujas.
Nėra tobulybės kaip gulbės giesmės.

Ant parketo pasiliks pėdos
Ir sunkių batų netvirti antspaudai.
Mandarinai pakvipo Kalėdom.
Nulašėjo viltis kaip gebenių nuodai.

Serenčiais žydėjo akmenys,
Vaivorykštės laše tamsa pasiliko.
Pasibaigė poemos, pjesės ir sakmės,
Nuvyto pagunda kaip žolynų vainikas.