Sodžiaus monologas
Saugo šulinį — stovi tik svirtis, —
Vaikšto laikas, sudyla, parbėga.
Ten, kur pradalge tėvo kirtis,
Ten apgaubia senelio sermėga...
Vis po uosiu, ir laikas — lyg skėtis,
Ir žydėjimas — vynas avietės...
Auga priešpilniu, jaunas kur buvęs,
Užsidėjęs senelio kepurę - - -