Šiandien supratau, kad man patinka grojantis vėjas
Ir jo tokie paslaptingi ir tylūs akordai.
Nenorėjau išeit, kad taip viskas pasisuktų nenorėjau.
Šąla sustingę veidai kaip rūstūs praeities lordai.

Vėjas atneša keliskart prakeiktą vienatvę tą pačią,
Tą pačią, kuri užvaldo mintis ir jausmus,
Užsuka ilgesys kaip naktinis nebuvėlis svečias.
Pabyra priekaištai kaip rudens lietus gausus.

Slenka vienodi gyvenimai nepagražinti,
Pilki kaip rudens dangus virš šiaurės.
Metraštininkas susenusį popierių skrebina,
Neprabyla vienišų žmonių širdys kiauros.

Man patinka liūdna šiaurės vienatvė,
Nesibaigiantys lietūs ir grojantis vėjas.
Išeisiu į tuščią nenuspalvintą gatvę.
Tai viskas, ko troškau ir ko man reikėjo.