Nieką
Šindei nebus,
Tik vėjas
Kal‛bins medžius,
Kol‛ atšlaimas pradžiūs
Veš žabus.
Slinks beveidę tyla
Prę lungų
Teip arti.
Mins atšlaimų kiti.
Vys žalą.
A paskui
Da tumsiau.
Niekas jau nežadęs
Atgaivos širdes.
Padalys tau pusiau.
Tai, kas buva unkščiau —
Paprasčiau,
A kas lika —
Neklausk.