Senąjį karalių nugalėjęs
Princas atstatyt teisybę bandė.
Jis nėjo ten, kur vynas liejas.
Visi jo klausė išsigandę.

Kabėjo narvas rūsy aukštai,
Kalinė jame buvo jauna ir graži.
Princas paklausė: „Už ką ją taip?“
Išgirdo atsakymą: „Ragana ši“.

Ragana pažvelgė pakėlusi galvą,
Jos žvilgsnis pervėrė kiaurai.
Princas įsakė išleist ją iš narvo.
Visi maldavo: „Pagalvok ką darai“.

Bet jau buvo per vėlu galvoti —
Negyvi griuvo rūsio sargai,
Visus stebėtojus apėmė votys —
Tai buvo pirmieji raganos darbai.

Šaltiniuose juodas vanduo putojo,
Karalystę apgaubė tamsa.
Princas abiem rankom plaukus rovės,
Nes raudojo jo valstybė visa.

Iš šaltinių visokios bjaurybės lindo,
Užnuodijo maistą, nuo kurio odą peršti.
Nepadėjo nei ugnys, nei telpalo indai.
Visus palietė baisus raganos kerštas.