Kur beeisi, brolau,
Ten sutiksi save, daugiau nieko.
Noras gauti daugiau
Kartų prieskonį sieloj palieka.

Ką išvysi, brolau,
Tai juk tavo esybę atspindi.
Tu stebies: „O, dangau?!“
Prieš tave skleidžias tavosios mintys.

Tai juk jos, ne kažkas,
Kuria tavo pasaulio rytojų.
Tas, kas meilę suras,
Susikurs vietoj pragaro rojų.