Nemielos man dienos,
Negražios ir naktys.
Ar man taip atrodo,
Ar mane puola vienatvė?

Širdis dunda lyg griaustinis,
Mintys vien apie tave,
Tik kodėl, mano mieloji,
Mes ne tam pačiam laive?

Tavasis inkarą kelia,
Signalas gaudžia rūstus,
O aš kaip vaikas kampely
Pasislėpęs graudžiai verkiu.

Negrįš šitas laivas,
Neplauks į gimtuosius namus,
Jis kris nuo krašto pasaulio
Į ten, kur paguodos nebus.