Sapnuoju
Atmerktom akim,
Kad pabundu,
Ir kad manęs
Be visumos
Nelieka,
Tiktai rami
Galvoju,
Kad Esu
Šiam kūne,
Bet iš tikro
Tai tik
Dievas

Mane
Svajoja
Savo sapnuose,
Ramiai užmigęs
Pekeliui
Į „niekur”,
Kol pats yra
Ir kūnas,
Ir dvasia,
Ir aš,
Ir mes,
Ir angelas
Iš sniego.

2006 08 21