Takas tik per lauką, žvilgsnis tik per jūrą,
Ten, kur laiko laivas bangose negūra.
Kur pro debesies kraštelį šypsnis saulės —
Neišvaikščiotas tas takas — lyg pasaulis…

Neliūdėk, kad vakar ten lašeliais krito...
Tiktai šitaip pasitinkam naują rytą.
Kaip lietus nubėgęs melsvas žvilgsnis,
Pasiryžęs būti — jau teptuko ilgisi…

Pasiūbavęs laiką lyg buvimo svertą,
Auga drobe ant kryžmės molberto - - -