Karys, medžiotojas esi...
Anokia ašai tau paguoda.
Nurungti, užkariaut geidi —
Neįdomu, jei meilėj atsiduoda.

Tau laukas — naudmena puiki!
Man šviečia lyg veronikos aruodas...
Kitąmet galim likti alkani,
Jei dar rugpjūty nearti dirvonai.

Kvepi tu žemės nektaru
Ir rūpesčiais dienų gerovės.
Laukų žiedais aš priglundu,
Bet tu kovot dėl moters nori.

Apžvelgęs vakaro žymes,
Atspėji tuoj rytojaus orus.
Netinkam vienas kitam mes:
Aš — žolininkė, Tu — bajoras.