Lesinanti balandžius

išbalusi
nuo savo plaukų garbanų
nevaldomai
bėgančių nuo špilkų
nepažįstamoji
susikrauna rezgines bent keturias
ryšulėlių paslaptingų pilnas
aplink suolelį
žmonės eina ir stebisi
būrius balandžių ji lesina
alkana, sena, perdžiūvusi
anksčiau ji atrodė kitaip
prašydavo kapeikų gatvėje
kukliai
skarute apsigobusi
o dabar nieko neprašo sau
tik lesina balandžius ir lesina
būriais sekančius gatvėmis
ištiestomis rankomis pasitinka
debesuotomis akimis palydi
Manęs čia nėra