PAMEISTRYS NENUSTYGSTA

Pro malūnus kelionės.
Pro ošiančius ėjau.
Jų tvenkiniuos vilionės
Ar išmintis giliau.

Iš šlamančios idilės
Šešėliai ant vandens,
Kur per kaitras pritilęs,
Po vėtrų vėl skardens.

Ten vakarai kaip rožės,
Nurimę ežerai...
Priglusk ir gerk, kur grožis,
Ne ką grąžais kiaurai.

Studentas ir skalbėja!
Poetė ir piemuo...
O kad išlošt rūpėjo
Alchemijos akmuo.

Ant kranto kortom kirto,
Ant griovio, išdidžiai
Du valkatos apgirtę,
Ir keikės nuoširdžiaĩ.

Scholastai prisimerkę
Iš tolo lenkė juos,
Kam mãksimas jų darkė
Ant suveltos vejos.

Viliojantys žaidimai!
Iš paistalų prasmes –
Jos per kortas jiems imas –
Vos sumaišai, išmes.

Man ir – šachmatai pynės
Smalsių gėlių žiedais,
Šventasai Augustine,
Taip patrauklus didžiai!

Bei linko palinkimas
Pietaut ne vien žiogais.
Taurėj žvaigždėtas vynas
Vakaris neišgaiš. –

Tiktais daužyta smulkiai
Žvaigždelių vandeny...
Ir vis gargždu ir dulkėm,
Vis link žvaigždžių eini.