spyruoklių girgždėjimas
ir nebūties prasismelkimas
tiesiai į smegenis
suskausta
lyg kaktusą palietus

atvira širdim
kai lyja
bėga mažos
avys
ir tyliai drasko

žaizdos jau negyja
lig ryto audžia
girgždesiu nusėtą
myliu

ir taria lūpos
svetimais balsais
iš priešais ateinančio ryto