Gražus rugpjūtyje dangus —
Žvaigždučių akys mirksi.
Juodas aksomas toks švelnus
Ilgam prikausto žvilgsnį.
Lengvai pakiltum taip į jį,
Tiktai širdis neleidžia.
Nedaug jai reikia, vien matyti,
Kaip gėlės žiedus skleidžia.
Ir dar — jai norisi išgirsti
Nakties šešėlių aidą,
Kada šaltom rasom išpilti
Rūkai į žemę leidžias.

Sustok minutei, na sustok,
Matai — liepsnelės gęsta.
Širdele, einame miegot,
Rytoj visas vėl rasim.