Žvaigždė lyg vaikas siekia apkabint,
Laibi jos pirštai veliasi į plaukus. –
Taip dega vasaros trumpa naktis            
Iki aušros ūgiu dar neužaugus.

Šešėliai griūva net be priežasties:
Be garso, be tylios dejonės.
Ir tu prieš dangų nykštuku jauties
Kai apsupa tik juodmargės dėlionės.