VII

eikiva didžsraigių pažiūrėti –

lėtoji poliečio aistra
į vakarą
į mėnulį –
tiesiog ant drėgno tako

ką sraigės valgo po to?


VIII

paleiskiva
žvilgsnius į pievą

ganysis sau it kumeliukai
it žvirblių debesėliai ūmaus

o mes
suglaudę nugaras
pasaulio druską sversim

ir murksim tyliai