Pamirštam laiką, skubantį pro šalį.
Kai atsigręšim, ar nebus vėlu
Šitam keistam atomazgų pusiaujy
Stovėti kryžkelėj ant supamų bangų?

Ir iš visų jėgų dalintis „Labas” ir „Sudievu”,
Kai lis aplinkui negandų kruša sūria.
Lemtis neklausia, tik pastato sieną
Su padrikų mįslių gausa.

Ar atidarysim vėl duris be rakto,
Prieš srovę irdamiesi, kur delčia.
Ištraukę liūdesį iš žemės sapno
Ar prarymosim tyloje?..