Išdžiūvusio medžio viršūnėj
Sakalas turėjo lizdą.
Matė jis: galingi medžiai griūna,
Matė medkirčius namo sugrįžęs.

Pro lizdą skriejo šiaurės vėjas.
Viršūnėj tvirtai laikėsi sakalas.
Girdėjo jis, kaip lietūs liejas.
Paukštis daug žinojo ir matė.

Bet pakilo kartą uraganas,
Staugė tarsi slibinas iš urvo.
Atėjo lizdui liūdnas galas:
Sausas stagaras išgriuvo.

Ilgai skraidė sakalas po vietą,
Kurioj buvo jo namai.
Jų nebėra, tik lizdo dalys mėtos.
Raibas sakale, tu viską praradai.