Karštuolė vasara nubrido
Lyg Joninių naktis trumpa,
Su gervėmis ruduo nuskrido,
Ir atšarmoja jau žiema.

Gražus sapnuojasi rytojus.
Gal nebesiaus šalti sniegai?
Link radiatoriaus ištiesus kojas,
Senelė guodžiasi vargais:

Ir kaip visi paaimanuoja,
Kad brangsta duona ir medus,
Retai anūkai atvažiuoja
Ir apskritai — nebesaldu...

Kažkur lauke sustaugia vėjas,
Kažkas lyg atveria duris...
Gimtadienis staiga atėjo —
Nušvinta visas kambarys.

Nustebus greitai atsibunda:
Svečiai, žiedai ir bučiniai,
Kava ant stalo ir pagunda
Su parūkytais lašiniais.

Nuoširdūs tostai ir šampanas,
Garsi šneka, vėl bučiniai...
Kiekvienas kalba kaip išmano,
Bet skirta tai, tik jai vienai.

Tik jai vienai ilgiausių metų...
Net žvaigždės virpčioja skliaute...
Tiek džiaugsmo, šilumos kaip reta, —
Tokia dienos tos pajauta.