Štai ir numirė mintis.
Rodos, ketinau gailėtis.
Miršta žiedai nuskinti.
Suskamba šokis lėtas.

O aš gal tik norėjau atsiprašyti,
Norėjau, kad tu tai išgirstum.
Dabar galėsi skaityt, kas parašyta,
Ir paliest raides, kurios tirpsta.

Bet numirė mintis,
Jos visai neliko,
Tik keliai kiti.
Ošia šakos plikos.

Kas kartą tas pats — noriu atsiverti,
Bet tyliu lyg praradus kalbos dovaną.
Skaudžiausiai spaudžia nuosavos kaltės.
(Bet tai tik mano asmeninė nuomonė).

Nenorėjau, kad taip būtų.
Sąžinė skaudžiai veria.
Siūbuoja augalų putos.
Kas žino, kas bloga, kas gera?

Numirė mano mintis.
Kaip bebūtų — aš gailiuosi.
Ir mano ketinimai rimti.
Žiūriu, kaip svyruoja gluosniai.