* * * *
    
Tokia švelni Tu, — atlaidi,
tik Tu skelbi geras naujienas,
nors nepelnytai užmiršta,
bet ilgimės tavęs ne vienas.
  Ne tik klaidas atleidi Tu,
  tavo dėka veidai jaunėja,
  suspindi akys smaragdu,
  nes Tu — jausmų pasaulio fėja.

Net ašara skriaudų ledyne
tavo dėka staiga ištirpsta.
Ginklus sudėti paprašai,
ir priešai vėl draugais pavirsta.
  Vienatvė slepias nuo tavęs,
  o išdidumui nėra vietos.
  Tu laukiama, — o Šypsena!
  Esi brangiausias amuletas.
  
* * * *