Miško gūdumoj stovi pono dvaras,
Ten maža mergytė vaikšto naktimis.
Išgrįsta aikštelė lauko akmenim,
Marmuro fontanas, duženų žiedai.

Daug mažų bokštelių išpuoštų žvaigždėm,
Vartai paauksuoti veriasi lėtai.
Atsivėrė menė purpuru puošta,
Ilgas stalas stovi žvakių šviesoje...

Liepsnos šoka tango menės vidury,
Dega ir liepsnoja dvaras pakraštyj.
Laižo liepsnos sieną papuošta šilkais,
Dūmų ringės ritas sienų pašaliais.

O aplink namai, apleisti seniai.
Juodos jųjų akys veriančios kiaurai.
Apanglėja sienos, skraido pelenai,
O šalia sūpynės ir smilčių takai.

Bėga per kirtimą nerami dvasia.
Ten, kur buvo dvaras, nieko nebėra.
Miškas užkerojo dvaro bokštelius,
Nerami dūšelė skraido po laukus.