Kareivinių spalvos rytas.
Žmonės — tarsi nupiešti —
Vis dar miego pakrašty.
Autobusas vienas kitas

Prirakintas prie maršrutų.
Kiemsargis dar nepavargęs.
O kažin, ar jie čia būtų,
Jei nebūčiau atsimerkęs?

Vis tas pats nesveikas vaikas
Prie prekybos centro durų.
Tie, kuriems išgert pats laikas,
Nešukavę ševeliūrų.

Jie be To neišgyventų —
Aš perku su sąrašu.
Duodu vaikui žiupsnį centų,
Savo galvai pranešu:

Vakar tu buvai sudirgus
Ir sunki lyg plyta.
Karčios mintys krėtė cirkus.
O dabar — kas kita!

Liktų sau neaprašytas
(Jeigu taip nutarčiau.
Jeigu aš neatsimerkčiau)
Raudonųjų plytų rytas.

- 2013. 05. 26 -