Kol be pabaigos
Ne visada pradėsiu nuo pradžių,
Nors nemiegotos naktys lig pirmų gaidžių...
Iškraustau savo sielą, tarsi biblioteką -
Ir vėl taškai, kableliai, skaičiai raidėm teka
Sraunia upe - be tiltų ir be molų -
Banguoja mintys ir į glėbį puolu
Išvaikščioti tą laiką, kol be atvangos,
Kol trečias posmas dar be pabaigos - - -