Tamsią naktį, kai kaukia vilkai,
Kai slegia miegas neramus,
Nuvilnija banguoti plaukai,
Alkanos širdys slenka apie namus.

Ten sėlina moteris ilga suknele.
Šnara jos sijonai ir tamsūs plaukai.
Ją galima privilioti maža ugnele,
Tik nuo jos niekur nesitraukia vilkai.

Naktimis ji nerimsta ir po mėnuliu blaškos,
Į kurį kyla vilkų staugimas.
Liūdnai tiesiasi jos plaštakos.
Migloje nedingsta metai ir prakeikimas.