Pameistrys piligrimas
.
Pasibarstęs galvą pelenais
Irgi dulkėm po pasaulio kojų,
Ties stabais, orumo kupinais,
Nepiktai šypsodamas sustoju.
Be skaudaus nugarkaulio turį
Skeldintį kadais skaptuotą medį,
Nuosavos visatos vidury
Lygiai jie aprėpę ir praradę.
Tau stabai juokingi ir laikai.
Taip rimtus eretiškai apžvalgęs,
Atgailos kaip reik neatlikai?
Tuos oreivas nušienaus, sakai,
Meterlinko arba kitas dalgis?
Geidžia pasakų ir baiminas vaikai.