Tiek daug norėčiau pasakyti,
Bet to padaryti niekaip negaliu.
Mintys traiško viena kitą kaip lytys
Pavasarį traiško gyvybę žolių.

Norėčiau pasakyti ką nors prasminga,
Bet tyliu, nesakau. Man neišeina.
Visi sukaupti žodžiai staiga pradingo,
Juos nuplovė vienatvė, sraunumu lygi Reinui.

Taigi, pasakau ne tai, ką noriu,
Arba kaip užmirštas instrumentas tyliu.
Taip paprasta atsisakyti svajonių,
Meilės, draugystės ir minčių gilių.