Viskas buvo taip,
Kaip norėjom mes,
Bet tos rudos akys...
Man jau jų užteks.
Ką sakei, tas melas
O tavo jausmai,
Kaip sudegęs lapas,
Liko pelenai...
Nebėra to jausmo,
Kai mane lietei,
Manyje tik skausmas,
Pyktis nepraeis.
Nors po šimto metų,
Vėl sugrįžtum tu,
Nebebūtų nieko,
Man tai per skaudu...

Pried.:
Kur bebūtum tu, meilės jau nėra.
Melas liko ten, tavo akyse.
Jei norėtum vėl, mane pamatyt,
Tu pavirsk paukščiu, ir išmok skraidyt.
O tada pajusk, laisvė kas yra,
Aš ne kalinė, gyvenu laisva.
Nebenoriu aš, tavo meilės jau
Nes ji man kančia, aš jau pavargau...

Gyvenu dabar,
Tai gyvenk ir tu...
Tik išmesk mane
Iš savų akių.
Mano širdyje,
Nieko nebėra,
Tu ją sudaužei,
Liko tuštuma...

2xPried.:
Kur bebūtum tu, meilės jau nėra.
Melas liko ten, tavo akyse.
Jei norėtum vėl, mane pamatyt,
Tu pavirsk paukščiu, ir išmok skraidyt.
O tada pajusk, laisvė kas yra,
Aš ne kalinė, gyvenu laisva.
Nebenoriu aš, tavo meilės jau
Nes ji man kančia, aš jau pavargau...