Mano mintys groja pianinu,
Skambina senos pilies griuvėsiuose.
Po mėlynu dangum aš einu
Per nuo vitražų spindinčią šviesą.

Vidury sužaliavusios menės
Stovi pianinas tarp augalų,
Turinčių simbolinę prasmę.
Tiek aguonos ten žydi,
Tiek jazminai, tiek gebenės.
Atrodo, žvakės dega ant sidabro stalų,
O kojos jaučia šaltą rasą.

Kai kam tai tik akmenų krūvos,
Bet man — tai kampelis, kuriame siela groja.
Įsivaizduojamos ašaros srūva —
Kelių daug, bet aš nerasiu kelio į rojų.