Vis kitas...

Išsilaisvinu nuo sankaupų į Vieną
ir einu į vėjų pustomas erdves.
Šia prasme aš truputėlį dievas,
nes ir Čia esu, ir Ten,
ir dar Kažkur...

Žinoma, tiesa:
retai žinau, kas į mane
va šitokį parodo,
bet, koks išėjęs, ir lieku ten būti,
Savęsp mažytis trupinėlis...

Tačiau va Čia, kur iki šiol,
tarp pirkios rąstų kasdienybėje įkritęs,
kur sankaupomis mūrytas į Vieną,
aš vis dėlto kas minutėlę — kitas, kitas, kitas
ir savo dvasioje,
ir savo abroooooozėlyje...