Iš žvaigždės, sutylėjusios būtį,
Į šešėlinį džiugesį puolant, virš
To skrydžio dailaus kaip gegutės,
Virš tiesimo to delno rimuojant, aš
Smalsiu sudūlėjimu tūpsiu nuo
Viršūnės strėle, nuo ąsočio čiurkšle... ( tau į delną)

******************************
Iš versmės artimos nemažu atstumu
Vis matuoju geldelėmis laiką ir
Lankstau lėktuvus, ir statau laiveliu,
Kad tavim šaltiniu prasiveržtų.

************************************

Tik nurimk kaip ir audros nurimsta,
Kaip pietys kartais pakeičia šiaurį,
Kaip lakštingalos dievišką balsą
Tik užgožia pro intarpus taurės,
Ir su skambesiu plyšio pro plyšį,
Ir Iš urvo į urvą bekopiant nepamirški
Šviesoj pailsėti, nepamirški su skambesiu groti.