Lyg avinukas vėjo genamas
Prabėgęs pro žydras lankas –
Toks trumpas vasaros gyvenimas...
Tačiau ji šypsosi kol kas –

Vis kibirkščiuoja, blyksi upė,
Beržynas baltas ant krantų,
Kurį pietys bučiuoja, supa.
Ir, rodos, aš supuos kartu,

Ir apsvaigstu nuo pievų kvapo,
Ryškių spalvų žaliam fone...
O vasara vis tapo, tapo –
Dažai jai nesibaigia, ne!

Lyg tas gerumas – lengvas, šiltas,
Kurio anksčiau pasigedau –
Aplink visur, visur išpiltas...
Jei nori, duosiu jo ir tau!

Na, ir tegul diena ši baigias –
Pavakarosime kartu.
Dabar – šilčiausias metų laikas,
Nes žmonės atveria vartus,

Užeit į trobą svečią kviečia
Ir niekas neskaičiuoja valandų.
Tai – laikas sirpstančių aviečių,
Todėl širdy saldu, saldu...