Man įstatė juoko šuntą
Tarp šonkaulių
Tiesiai į kepenis
Pabandyčiau dabar nesijuokti
Tai velniai iš vidaus ragais užbadytų
Būčiau tokia kaip rėtis
Teškėtų iš kūno sniego likučiai
Išnešdami gludinimui skirtą smėlį
Bei raides pritaupytas
Ir galų gale visi pamatytų
Ką taip kruopščiai saugojau
Ką slėpiau net nuo savęs pačios
Ir kodėl šviečiu it girlianda

Visi pamatytų kad seniai seniai
Dar vaikystėje
Netyčia prarijau
Nupuolusį saulės aitvarą